Kūrinio peržiūra


Vieta archyve Archyvas / 1922
Klasifikatorius

FOLKLORAS / PASAKOS / Stebuklinės

Kūrinio nr./puslapio nr. 108
Metai 2009
Pateikėjai Vilma (G.m.: 1997, Mergaitė);
Aprašymas Paslaptingoji giria:: Labai seniai Vilsono...Vilsono miestelyje gyveno anūkėlė ir anūkėlis. Anūkėlis nuo pačios vaikystės stipruolis ir
Vietovė Birštonas
Užrašymo metai 2009
Tekstas

Paslaptingoji giria


Labai seniai Vilsono...Vilsono miestelyje gyveno anūkėlė ir anūkėlis. Anūkėlis nuo pačios vaikystės stipruolis ir smalsuolis buvo.
Po kelerių metų, kai Henrikas, toksai buvo berniuko vardas, jau visiškai užaugo ir tapo tvirtu ir dideliu vyru, jisai išsiruošė į Vinksono girią. Sklido gandai, kad toje girioje yra piktasis burtininkas, kurio dar niekas nėra suradęs, bet kai jį...bet kai jį suras, jis pasakys tavo gyvenimo tikslą. Bet norint jį surast reikia įveikti tris kliūtis. Nu bet...ir Henrikas išsiruošė į kelią.
Eina, eina jisai ir prieina prie jo mo... senyva moteriškė su juodais apdriskusiais drabužiais. Ir jinai klausia, kur jisai eina. Jisai sako:
- Aš einu į Vinksono girią." [Juokiasi]
Nu...nu ir sako:
- Tau, nu tau nepavojinga ten vienam eiti?
Nu sako:
- Kodėl man ten turėtų būt pavojinga eit?
- Vienas, - sako - be jokių daiktų, eini vienas į girią tą.
Nu tai sako:
- Gal aš galėčiau su tavim kartu eit?
- Taip. - sako - Gali eiti kartu.
Ir sako:
- Jeigu dar aš kartu su tavim eisiu, tai tuomet aš turiu didelę burtažodžių knygą, kuri tau tikrai pravers kelyje.
Na ir jie kartu jau eina. Eina, eina ir susitinka, ką jie ten susitinka? [Sušnabžda]. Neatsimenu. Ir pamato, pamato paukštelį rauda. Sako:
-Paukšteli, paukšteli, ko raudi?
Mmm...aaa...
- Va, beskrisdamas susižeidžiau sparnelį, dabar skristi nebegaliu.
Henrikas priėjo ir rūpestingai apžiūrėjo jo sparnelį, ir pamatė, kad tenais įstrigusi šakelė. Jisai tiktai trukt ir ištraukė tą šakelę. Paukšteliui kaip mat pagerėjo. Paukštelis padėkojo Henrikui ir paklausė, kur jisai traukia. Jisai ir pasakė, kad eina į Vinksono girią. Nu ir pasakė:
- Gal galiu ir aš su jumis kartu eit?
- Nu tai aišku, - sako - eik kartu.
Nu ir išėjo jau jie kartu, ir girdi oloje kažkokioje, girdi oloje meš...meška ten stūgauja. Nu ir jie nusprendė, kad reikia nueit pažiūrėti. Nu ir nuėjo jie tenais, po to žiūri, kad meška aukštielnika guli. Nu ir, ir laikosi už pilvo ir aimanuoja. Nu ir sako:
- Meška, meška, kas tau yra?
Nu sako:
- Jau dvi dienos nieko nevalgiau, dabar valgyti noriu.
Nu ir senolė atsiminė, kad krepšyje turi medaus. Jinai išsiėmė tą medų ir davė meškai. Nu sako:
- Suvalgyk, kad jau taip seniai valgei, tai pasidarys geriau.
Nu meška suvalgė viską ligi dugno, apsilaižė pirštus, padėkojo senai moteriškei ir sako:
- Kur gi jūs einate?
- Mes einame į Vinksono girią. [Juokiasi]
Nu ir sako:
- Ar, nu ar aš galiu eit su jumis kartu?
- Nu eik, - sako.
Nu ir išsiruošė. Jau eina jie trys, keturiese visi. Eina, eina ir priėjo Vinksono girios pradžią. Nu įeina į Vinksono girią ir žiūri - stovi pelkė. [Juokiasi] Nu ir atsisėdo Henrikas ant kelmo, ir galvoja: „Kaip čia man tą pelkę dabar perėjus?" Ir tas paukštis tiktais sušvilpė kelis kartus ir atskrido visas pulkas skraidūnų. Jie apdengė pelkę ir draugai perėjo pelkę. Nu ir eina, eina jie toliau ir mato - didelis skardis. Nu ta senoji moteriškė pasakė Henrikui bur...burtažodį ir jisai pasakė tą burtažodį visi jie peršoko per tą skardį. Nu ir eina, eina jau toliau jie. Eina, eina, kas ten toliau...Ai, va ir eina, eina ir pamatė, kad stovi jau prie pilies vilkas, kur gyvena burtininkas. Ir tas vilkas tiktai šokt į juos, o meška išs...o meška išsitraukė lazdelę ir tas, tas nu tas vilkas sustingo. Nu ir jau jie priėjo tą pilį visą, ir pamat...nu...jau reiškias Henrikas jau eina toks jau atidarys jis duris. Nu ir durys neatsidaro. Tai priėjo vėl ta senoji moteriškė, sukalbėjo kažką ir, ir durys atsidarė. Įėjo jie, o ten žiūri, ant laiptų stovi burtininkas pižamą apsirengęs. Nu ir sako:
- Negaliu patikėti, kad jūs įveikėt visas mano užduotis.
Nu sako:
- Įveikėm, įveikėm.
Bet sako:
- Bet dar manęs neįveikėt.
Nu tai sako:
- Tuoj įveiksim ir tave.
Nu, nu ir burtininkas kelis kartus mostelėjo savo lazdele, bet, bet Henrikas spėjo išvengti smūgių. Ir Henrikas pagalvojo mintyse, kaip jisai norėtų, kad burtininkas pradėtų šokti ir kol jisai nepasiduotų, tol nenustotų. Ir taip atsitiko. Burtininkas pradėjo šokti. šoko septynias dienas. Ir...Ir vėliau jisai visai nusivarė nuo kojų, ir pasakė, kad daugiau nebegali, ir pasiduoda. O Henriko, ir pasakė Henrikui jo gyvenimo tikslą. Nu, ir jo gyvenimo tikslas buvo padėti visiems žmonėms, kuriems reikėtų pagalbos, tai va.

 

Medžiagą rinko Kamilė Minikauskaitė
Pateikėjo raštiškas sutikimas nėra
Dokumento tipas nepasirinktas
Dokumento statusas Not set
Dublin Core (OAI_DC)